Baltašaknė vaistinė (Polygonatum odoratum Druce)

Daugiametis žolinis 25-60 cm aukščio augalas. Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Stiebas stačias, žalias. Lapai pražanginiai, žali, elipsiški. Žiedai bati, susitelkę po du lapų pažastyse. Žydi vasaros pradžioje. Vaisius – juoda uoga, pribręsta vasaros pabaigoje. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Gerai auga humusingame priesmėlio dirvožemyje pusiau pavėsyje. Augalas auginamas kolekcijose, darželiuose, sodybose.

Baltašaknė paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio klimato juostoje. Rūšis Lietuvoje apyretė, natūraliose augimvietėse aptinkama pavieniais egzemplioriais ar negausiomis grupelėmis.

Naudojamos dalys – lapai ir šakniastiebiai. Lapai skinami augalui žydint ir netrukus džiovinami saulės apšviestoje ir gerai prapučiamoje vietoje. Šakniastiebiai kasami vegetacijai pasibaigus, nuplaunami ir džiovinami džiovyklėje.

Sultys ruošiamos iš šviežių lapų, o nuoviras ar tinktūra iš džiovintų šakniastiebių.

Lapai ir šakniastiebiai sukaupia glikozidų, flavonoidų, karotinoidų, vitaminų, saponinų, organinių rūgščių, alkaloidų, mineralinių medžiagų.

Šviežios lapų sultys skaistina odą. Nuoviras šalina vabzdžių įkandimų ar įgėlimų sukeltus simptomus. Tinktūra šalina sąnarių sustingimus, slopina odos išbėrimą, raumenų patinimą.

Tinktūra gaminama iš 1 dalies smulkintų džiovintų šakniastiebių ir 5 dalių 40 proc. alkoholio. Palaikoma 14 parų, nukošiama ir naudojama išoriškai.

Nuoviras ruošiamas iš 10 g džiovintų lapų, puodelyje užpilant 200 ml 95 °C karšto vandens ir pamerkiant į puodą su verdančiu vandeniu. Paverdamas 15 min., atvėsinamas, nukošiamas ir naudojamas nusidilginus iškilusioms pūslėms šalinti.

 

Naudota literatūra: Dr.prof. Algimantas Mečislovas Olšauskas 2018.  Sveikatos gidas. Klaipėda