Muskatas yra žalialapis aromatinis medis, paprastai 10-20 m aukščio su plintančiomis šakomis, turinčiomis pailgus, ovalius, aštrių galų, vidutinio dydžio lapus, kurių spalva tamsi, žalia ir blizgi (1). Myristica fragrans, tradiciškai žinomas kaip muskatas, priklauso Myristicaceae šeimai, yra žinomas dėl savo skonio ir terapinio poveikio alternatyviose medicinos sistemose. Jis geras kūno detoksikatorius, stimuliuoja smegenis. Etanolio ekstraktas rodo priešgrybelines, spazmolitines, mažinančias pilvo…

Imbieras, botaniškai žinomas kaip zingiber officinale, yra populiarus prieskonis, žolė, taip pat aromatizuojantis agentas su gerai žinomu medicininiu poveikiu, kuris siejasi su jo stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Ištirta, jog imbieras turi vaistines savybes nuo reumato, diabeto ir virškinimo sutrikimų bei peršalimo. Taip pat žinoma apie imbiero vartojimą tradicinėje medicinoje gydyti virškinimo trakto sutrikimus, tokius kaip skrandžio skausmai, pilvo spazmai, pykinimas ir…

Daugiametis žolinis 25-60 cm aukščio augalas. Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Stiebas stačias, žalias. Lapai pražanginiai, žali, elipsiški. Žiedai bati, susitelkę po du lapų pažastyse. Žydi vasaros pradžioje. Vaisius – juoda uoga, pribręsta vasaros pabaigoje. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Gerai auga humusingame priesmėlio dirvožemyje pusiau pavėsyje. Augalas auginamas kolekcijose, darželiuose, sodybose. Baltašaknė paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio klimato juostoje. Rūšis Lietuvoje…

Daugiametis 50 -150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis su požeminiais ūgliais. Stiebas status, šakotas, lapuotas, žalsvai rausvas. Lapai pažanginiai, acentiški, gysloti, žali. Žiedai stamboki, raudoni, susitelkę žiedynais stiebo ir šakų viršūnėse. Žydi vasarą. Vaisius – plaukuota dėžutė, pribręsta rudenį. Dauginasi sėklomis, požeminiais ūgliais, dalijant kerus. Gerai auga vidutinio drėgnumo humusingame priemolio dirvožemyje. Natūraliose augimvietėse sudaro nemažus sąžalynus. Rūšis papilitusi Europoje,…

Daugiametis 25 – 100 cm žolinis augalas. Šakniastiebis horizontalus. Stiebas stačias, šakotas. Lapai kiaušiniški, stamboki, žali. Žiedai geltoni 1 cm skersmens, susitelkę į stačią šluotelę. Žydi vidurvasaryje. Vaisiai su skirstuku prinoksta vasaros pabaigoje. Dauginasi sėklomis. Gerai auga vidutinio drėgnumo priemlio dirvožemyje, apšviestame saulės. Rūšis paplitusi šiauriniame Žemės pusrutulyje. Lietuvoje dažna. Rykštenė anteminėje dalyje sukaupia aliejaus, taninų, flavonoidų, saponinų, organinių rūgščių,…

Fitoterapeutas apie medetkų galią – ne tik prognozuoja orus, bet ir gydo odą Nuo birželio iki pirmųjų šalnų džiuginančių ryškių geltonų medetkų žiedų atsargomis turėtų pasirūpinti kiekvienas. Apie medetkų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau XII amžiuje, o šie saulę primenantys žiedai iki šių dienų neprarado savo vertės. Medetkos labiausiai pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, skatinančiomis gydyti odos uždegimą, žaizdas, įvairius…